Darbdaviams didžiausias turtas – aktyvūs, besidomintys, naujus ir netradicinius sprendimus siūlantys darbuotojai. Tokie žmonės veda įmones į priekį, todėl yra kiekvieno darbdavio turtas. „Kokie žmonės yra Lietuvos valstybės turtas?“, – klausė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, šią savaitę lankydamasis Alytuje.
„Laikas bėga greitai ir mūsų valstybei tas laikas yra kritinis. Kokia Lietuva bus po 10 metų? Mūsų liks apie 2,6 mln. gyventojų, 900 000 iš jų bus pensininkai, ES parama pasibaigs, taigi gyvenimas kokybiškai pablogės, jeigu nieko nedarysime. Lietuva neturi jokių gamtinių resursų – naftos, metalo, dujų, tačiau turi žmones, į kuriuos būtina investuoti, jei norime, kad mūsų valstybė turėtų ateitį“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Net ir sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, susitvarkyti su problemomis bus paprasčiau, jeigu pritrauksime ženklių užsienio investicijų, o likę gyventojai sugebės kurti didesnę pridėtinę vertę.
„Dabartinė infrastruktūra yra pritaikyta 4 milijonams žmonių. Ar pagalvojate, kiek mums kainuos ją išlaikyti po 10 metų? Todėl reikia optimizuotis, atsižvelgiant į pagrindinį tikslą kiekviename sektoriuje. Pavyzdžiui, švietimo srityje pagrindinis tikslas – kokybiškas žmogaus ugdymas. Juk ne pastatai jį ugdo, o mokytojai, technologinės priemonės. Bet mes vis dar verčiau leidžiame pinigus statyboms ir renovacijoms“, – sakė R. Dargis.
Jaunieji verslininkai: regionuose dabar palankios galimybės kurti verslą
Smulkaus ir vidutinio verslo situacija Lietuvoje yra prasta – nuo ES vidurkio atsiliekame 5 kartus pagal sau dirbančių žmonių ir smulkių įmonių skaičių.
LPK vadovas siūlo jauniems žmonėms regionuose nelaukti, kol užsidirbs reikalingą sumą pinigų verslui pradėti, o patiems įkurti, pavyzdžiui, Jaunimo paramos banką, į kurį verslininkai įneštų pinigų, kuriuos savo nuožiūra skirtų pasiūlytoms perspektyvioms verslo idėjoms finansuoti.
„Yra privačių fondų, kurie ateina investuoti į geras idėjas. Tai – žmonės, kurie prieš investuodami išbandys, ar idėja yra gera ir vertinga. Baimė, jog idėja gali būti nukopijuota, neturi tapti trukdžiu, nes tai viena iš papildomų galimybių jaunam žmogui save išbandyti ir sukurti gyvybingą projektą“, – sakė su jaunimu Alytuje bendravęs R. Dargis.
Pasak jaunųjų šio miesto verslininkų, regionas yra labai puiki vieta kurti verslą, nes čia verslas šiuo metu yra remiamas, o šiuolaikinės technologijos atveria duris savo produkcija prekiauti ir paslaugas teikti visame pasaulyje.
Ko tuomet trūksta, kad lietuviai drąsiau įgyvendintų idėjas ir jas paverstų verslais? LPK prezidentas sako, kad didelė dalis Lietuvos jaunimo dar mokyklose programuojami būti darbininkais, o ne savo verslo savininkais. Todėl vaikus dar mokyklose reikia mokyti, kaip atidaryti įmonę, kaip susitvarkyti apskaitą, kaip vykdyti marketingą, kad jie negalvotų, jog tai labai sudėtinga, o drąsiau bandytų ir po to galėtų savarankiškai dirbti bei užsidirbti.
Iš užsienio atvykstantys studentai – didžiulis potencialas
R.Dargis pabrėžė, kad užsienio studentai yra naudingi mūsų šaliai keliais pjūviais. Pirma, jie gali pradėti čia dirbti, kurti įmones ir įdarbinti vietinius žmones. Antra, jie keičia lietuvio požiūrį į kitokius nei jis, parodo, kad pasaulis yra didelis ir įvairus, o jame gausu galimybių.
„Pasirodo, Alytaus kolegijoje šiuo metu mokosi 60 užsieniečių. Lankydamasis ten pasisveikinau su žmogumi iš Nigerijos. Dėstytojai klausė, kodėl Lietuva užsienio studentų nepalieka dirbti, nes dabar baigus mokslus jų vizos baigiasi ir jie turi išvykti. Nepaisant to, šiame mieste jau veikia dvi tokių žmonių įkurtos įmonės. Taigi Alytuje žmonės jau kitaip žiūri į imigraciją – tai puikus pavyzdys ir mes galime jį multiplikuoti,“ – sakė LPK prezidentas.
LPK „Naujienlaiškis”
2016-03-17
