Projektas
LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS POZICIJA
DĖL EUROPOS PRAMONĖS POLITIKOS STRATEGIJOS 2030
Kontekstas
Europos Vadovų Taryba (EVT), spaudžiama susidariusių tam tikrų aplinkybių valstybėse narėse bei ES mastu, įtraukė pramonės politikos klausimą į EVT susitikimo 2019 m. kovo 21-22 d. darbotvarkę. Tokie atvejai, kaip Siemens-Alstom susijungimo užblokavimas, ar Vokietijos ir Prancūzijos manifestas, Vokietijos ekonomikos ministro Peter Altmaier pristatyta Vokietijos pramonės strategija 2030 „Made in Germany“, 18 ES valstybių Pramonės draugų (Friends of Industry) pareiškimas, tiesiog privertė ES lyderius imtis pramonės politikos strategijos ir perkelti klausimą iš DG COMPET ar DG GROW direktoratų lygio į aukščiausią Europos Vadovų tarybos lygį.
Europos Vadovų taryba susitikimo išvadose prašo Europos Komisijos iki 2019 m. pabaigos pateikti ilgalaikę ES pramonės ateities viziją, kurioje būtų numatytos konkrečios jos įgyvendinimo priemonės. Joje turi būti apsvarstyti iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Europos pramonė, apžvelgiant visas atitinkamas politikos sritis. Kartu EVT atkreipė dėmesį į ES ekonominės bazės stiprinimo, ES bendrosios rinkos gilinimo ir stiprinimo bei kliūčių verslui šalinimo, skaitmeninės ekonomikos skatinimo, investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimą. Taip pat atkreiptas dėmesys į sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje ir pasaulio mastu užtikrinimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimą, laisvos prekybos darbotvarkės, ES interesų apsaugos, visapusiško naudojimosi prekybos apsaugos priemonėmis ir viešųjų pirkimų taisyklėmis svarbą.
BusinessEurope, kurios nare yra LPK, kreipėsi į EVT pirmininką Donaldą Tuską su laiško paantrašte „The EU does not have enough world-leading firms“, kuriame yra visa šiandieninės problematikos esmė. Šiuo metu BusinessEurope rengia išsamią poziciją dėl Europos pramonės politikos strategijos.
Daugiau kaip 40 ES sektorinių asociacijų taip pat kreipėsi į EVT, pabrėždamos, jog Europos Sąjungai reikia ambicingos pramonės strategijos, kuri padėtų konkuruoti su kitais pasaulio regionais – tokiais kaip Kinija, JAV ir Indija – kurios savo pramonės skatinimą padarė vienu iš politinės darbotvarkės prioritetų.
Konkurencingumo taryba, atsižvelgdama į vykstančias diskusijas bei EVT išvadas, 2019 m. gegužės 27 d., aptarusi klausimą dėl „ES pramonės politikos strategijos: vizija 2030-tiesiems“, pripažino, jog yra svarbu parengti išsamią ir ilgalaikę ES pramonės politikos strategiją iki 2030 m., kartu numatant konkrečių veiksmų plano, įskaitant konkrečias priemones ir įgyvendinimo bei stebėsenos mechanizmus, atsižvelgiant į pramonės konkurencingumo rodiklių sistemą.
Strategija turėtų tapti svarbiausiu būsimos Komisijos darbotvarkės prioritetu ir būti pradėta įgyvendinti naujojo ES institucinio ciklo pradžioje.
Komisija raginama parengti šią strategiją, glaudžiai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir visais suinteresuotais subjektais.
LPK remia šiandienos diskusiją dėl Europos pramonės politikos strategijos iki 2030 m. bei Europos Vadovų tarybos nusiteikimą iki 2019 m. pabaigos parengti ilgalaikę ES pramonės ateities viziją.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuva yra pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 %, Lietuvai yra svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę bei užtikrinti, jog naujoje ES pramonės strategijoje būtų atspindėti ir Lietuvos pramonės interesai.
Lietuvos pramonininkų konfederacija mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ES, o taip pat ir Lietuvos pramonė susiduria su vis didėjančiais iššūkiais, atsirandančiais dėl pastarojo meto įvykių pasauliniame kontekste, jaučia didėjantį konkurencinį spaudimą pasaulio rinkose, didėjantį tarptautinės prekybos neapibrėžtumą, įskaitant protekcionistines prekybos priemones, plataus užmojo trečiųjų šalių pramonės strategijas, svarbu tiek ES, tiek nacionaliniu mastu:
- parengti išsamią ir ilgalaikę pramonės politikos strategiją, atsižvelgiant į geopolitines bei pasaulinės ekonomikos realijas bei tendencijas, sudarant Europos pramonės įmonėms sąlygas stiprinti konkurencingumą, technologiškai augti bei stiprėti, kartu numatant konkrečių veiksmų planą pramonės politikos strategijai įgyvendinti.
- LPK remia tokią ES pramonės politikos strategiją, kurioje atsispindėtų visų suinteresuotų ES valstybių narių – tiek didelių, tiek mažų, tiek labiau, tiek mažiau ekonomiškai išsivysčiusių – interesai.
Europos čempionų klausimai, strateginės vertės grandinės
- LPK remia Vokietijos bei Prancūzijos valstybių vadovų išsakytas nuostatas, kviečiančias stiprinti ES ir valstybių narių pramoninę bazę bei konkurencingumą globaliniu mastu.
- Globaliai konkuruojančiai Europai būtini savi čempionai. Dabar vidutinė įmonė Kinijoje turi apie 50 tūkst. darbuotojų, tad akivaizdu, kad vidutinės Europos įmonės negali konkuruoti nei savo kaštais, nei apimtimis. Juo labiau, kad dauguma globaliai veikiančių Kinijos įmonių yra valdomos valstybės arba yra dotuojamos. Globalių ES verslo čempionų kūrimas, europinės strateginės vertės grandinės gali tapti Europos pramonės konkurencingumo pamatu.
- LPK mano, jog labai svarbu, kad mažosios valstybės taip pat būtų įtrauktos į streteginių verslo grandinių veiklą. Mažoms inovatyvioms, prekybai atviroms ekonomikoms svarbu, kad europinių čempionų kūrimas (mąstant apie konkurenciją globalioje rinkoje) neišstumtų mažesnių įmonių ir neiškraipytų vidaus rinkos, o finansinių pajėgumų koncentravimas į kelis prioritetus nebūtų kitų sričių sąskaita.
- Lietuvai, kaip mažesnei valstybei ir mažesnei ekonomikai, kalbant apie konkrečius plataus užmojo pramonės politikos iniciatyvų pavyzdžius, tokius kaip europines strateginės vertės grandines (nuo multielektronikos, el. baterijų, vandenilio iki kibernetinio saugumo), AI klasterius bei priemones europinių verslo čempionų kūrimui, labai svarbu, kad jos skatintų bendradarbiavimą visos Europos mastu, būtų maksimaliai atviros dalyvavimui ir nemažintų erdvės konkurencijai lygiomis sąlygomis. Didelė dalis Lietuvos įmonių yra pasirengusios dalyvauti šiuose procesuose.
- Akivaizdu, kad mūsų įmonių įsitraukimas į šiuos procesus yra įmanomas valstyvbei kuriant palankią verslui aplinką, o taip pat ginant Lietuvos verslo interesus, jei Europos Komisija eis ES konkurencijos taisyklių peržiūros keliu. ES turi suformuoti labai aiškią nuostatą – lygios veikimo galimybės visų valstybių pramonei ir įmonėms. Todėl vieningas ir kryptingas pozicijų formavimas visuose politiniuose lygmenyse ir konsultacijos su verslu šiuo atveju yra būtinas jau pradiniame etape.
- LPK palankiai vertina Europos pramonės vertės grandinių kūrimo svarbą pasauliniu mastu, tuo stiprinant Europos pramonės konkurencingumą ir strateginę autonomiją, tuo pačiu kovojant su klimato kaita, didinant išteklių naudojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, įskaitant pirmines ir antrines žaliavas, technologijų plėtrą, technologijų perdavimą ir mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą bei naujovių diegimą.
- Tuo pačiu, svarbu plėtoti visos Europos integruotus pramoninius projektus, kuriuose dalyvautų visos suinteresuotosios valstybės narės, kad ES pramonė galėtų susidoroti su didėjančia tarptautine konkurencija ir išlaikyti bei toliau plėtoti didelę pridėtinę vertę kuriančią gamybą Europoje.
- LPK mano, jog klasteriai gali būti labai svarbūs įgyvendinant ES pramonės politikos strategiją, nes jie sudaro sąlygas strateginiam ir struktūrizuotam bendradarbiavimui ES vertės grandinėse ir tarp jų.
ES vidaus rinka, palanki teisinė aplinka, inovacijos, švietimas
- LPK yra įsitikinusi, jog tik laisva ir gerai funkcionuojanti vidaus rinka suteikia būtinas pagrindines sąlygas ES ekonomikai augti ir sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose, ji yra labai svarbi Europos pramonei ir jos konkurencingumui. Todėl svarbu skatinti bendrosios rinkos integraciją, jos gilinimą ir kliūčių šalinimą laisvam prekių, paslaugų, žmonių, kapitalo ir duomenų judėjimui. Kur kas daugiau dėmesio būtina skirti paslaugų teikimo laisvių užtikrinimui transporto ir logistikos sektoriuose, kurie yra svarbūs pramoninių vertės grandinių sklandžiam funkcionavimui.
- LPK ragina siekti ambicingos geresnio reguliavimo darbotvarkės ES ir valstybių narių lygmenyse, kuri būtų nukreipta į verslą reguliuojančių taisyklių ir jų vykdymo supaprastinimą, aiškumo didinimą, administracinės naštos ir bendrosios reguliavimo naštos mažinimą. Pasiūlymams dėl naujų teisės aktų turi būti taikomi taip vadinami „konkurencingumo ir inovacijų testai“ ir atliekamas išsamus išankstinis poveikio vertinimas, kuris turi būti papildomas vėlesniuose sprendimo priėmimo etapuose.
- Lygiai taip pat, būtina užtikrinti europinių teisės aktų kokybišką perkėlimą į valstybių narių teisines bazes ir jų vykdymą, užkertant kelią protekcionizmo apraiškoms.
- Ekonomikos reformų vykdymas privalo tapti tiek valstybių narių, o taip pat Sąjungos prioritetu, užtikrinančiu produktyvumo augimą, kas yra būtina sąlyga konkurencingumui stiprinti.
- Inovacijos turi būti aiškus ES naujosios finansinės programos prioritetas – Europos biudžetas 2021 m. – 2027 m. laikotarpiui moksliniams tyrimams ir inovacijoms turėtų būti padidintas ne mažiau kaip iki EK pasiūlytų 100 mlrd. ar net daugiau tam, kad europiniams projektams suteikti konkurencinį pranašumą globaliu mastu.
- LPK pasisako už tai, jog svarbu investuoti ir tobulinti mokymą bei švietimą, pritaikyti darbo jėgą technologiniams pokyčiams pramonėje, visų lygių, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos, kompiuterinio raštingumo, kalbų ir meno mokymo srityse. Esame įsitikinę, kad geresnė, į ateitį orientuota, verslo aplinka ir kokybiška švietimo politika įgalintų didesnę laisvę diegti naujoves ir paspartintų Lietuvos bei Europos ekonomikos skaitmeninimą.
Energetikos ir klimato kaitos politika
- Užtikrinti veiksmingą energetikos politiką, orientuotą į gilesnę vidaus energetikos rinkos integraciją, energijos šaltinių diversifikavimą ir tiekimo saugumo gerinimą.
- ES klimato politikos tikslai ir ambicijos turi būti nuspėjami, glaudžiai siejami su europinio konkurencingumo strategija. Būtina siekti, kad ES prekybos partnerės griežtai laikytųsi įsipareigojimų klimato politikos srityje, būtų sudarytos sąlygos pramonei išlaikyti gamybą Europoje ir išvengti „CO2 nutekėjimo“ (carbon leakage).
- Kadangi klimato kaitos grėsmės tema išliks ypač svarbi tarptautinėse, Europos bei nacionalinėse politinėse darbotvarkėse, o pramonė technologiškai privalės vystytis dekarbonizuotos gamybos ir paslaugų link, svarbu, kad anglies dioksido kiekio mažinimo priemonių sąnaudos bei parama pereinamuoju laikotarpiu būtų teisingai paskirstyta visiems dalyviams, vengiant, kad šios priemonės didintų konkurencinę nelygybę. Tai pasakytina ir apie “žiedinę ekonomiką“,
kurios koncepcijai mažinti energetinių bei gamybinių išteklių, išmetamų teršalų bei atliekų kiekį, vienareikšmiškai yra pritariama, tačiau politikos tikslai ir priemonės taikant regeneracinį metodą, pagrįstą ilgalaikiu projektavimu, technine priežiūra, taisymu, pakartotiniu naudojimu, atnaujinimu ir perdirbimu, privalo būti prognozuojamos.
- Kova su klimato kaita turi vykti kartu su atsinaujinančių energijos išteklių vystymu bei jų plataus masto panaudojimu pramonėje bei paslaugų sektoriuje. Tai leistų ne tik gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetimų kiekius, bet ir skatintų mokslinę – techninę pažangą bei šios srities pramonės augimą ES, jau nekalbant apie nepriklausomybę nuo iškastinio kuro (ypač importuojamo).
- Europos Sąjungos užsienio prekybos ir investicijų politika taip pat turėtų pasitarnauti siekiant kovos su klimato kaita tiklsų ir anglies dioksido pėdsako elementas, kaip privalomos, turėtų būti įtrauktas į dvišalius bei daugiašalius prekybos ir investicijų susitarimus.
- LPK siekia glaudesnių Lietuvos ir Kinijos ekonominių santykių, aktyvesnės prekybos, Kinijos rinkų atvėrimo bei investicijų.
- kadangi Kinija toliau vystosi ne liberalios rinkos ekonomikos kryptimi, stiprina savą politinį, ekonominį ir socialinį modelį, kuriam būdinga griežta valstybės kontrolė, kišimasis į rinką ir jos kontrolė, savo ekonomine jėga ji daro įtaką ir tarptautinei ekonominei tvarkai. Tokiu būdu konkuruojant su liberaliomis rinkos ekonomikomis, kuriami politiškai įgalioti didelio masto susijungimai. Visa tai verčia susimąstyti ar Europos Sąjunga gali remtis tuo, jog atviros visuomenės modelis bei liberali ir socialinė rinkos ekonomika gali suteikti ilgalaikių makroekonominių pranašumų prieš Kiniją.
- kadangi Kinijos ekonominė ir politinė galia ateityje tik augs ir stiprės, nė viena ES valstybė narė pati viena negalės konkuruoti ir susidoroti su Kinijos ekonomine politine galia. Atsakymai į šiuos iššūkius gali ateiti tik iš stiprios, reformuotos Europos, kuri kalba ir veikia vienu balsu. ES reikia plataus užmojo Europos pramonės politikos, Europos pramonei reikia priemonių, kurios padėtų ES rinkos ekonomikai būti atsparesnei.
Eksportas ir pasaulinėmis taisyklėmis paremta prekyba
- Dėl didelės eksporto svarbos visai Lietuvos ekonomikai bei pramonės vystymuisi, šioje strategijoje svarbų vaidmenį privalo atlikti ir prekybiniai instrumentai, kurie padėtų išlaikyti stiprią Lietuvos ir ES pramonę bei prisidėtų prie jos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje stiprinimo.
- Lietuvos pramonei reikalinga laisva ir atvira prekyba, paremta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, kurios užtikrina skaidrias ir nuspėjamas prekybos sąlygas. Tačiau tenka pripažinti, jog šiuo metu pasaulinės prekybos taisyklės nėra pajėgios užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. Ne rinkos ekonomikos šalių taikomos prekybą iškraipančios praktikos neigiamai veikia ES ir Lietuvos pramonės konkurencingumą. Todėl privalu siekti modernių pasaulinių taisyklių bei stiprinti šiuos ES vidinius prekybinius svertus:
- kryptingai siekti PPO modernizavimo, numatant ambicingas naujas pasaulines taisykles dėl pramoninių subsidijų. Šios taisyklės turėtų uždrausti labiausiai prekybą iškraipančias subsidijas, tarp jų ir dvejopos dujų kainodaros praktiką;
- efektyviai taikyti prekybos apsaugos priemones, užtikrinančias, jog ES pramonės konkurencingumas nebūtų pažeistas dėl į rinką patekusios dempinguojamos bei subsidijuojamos produkcijos;
- įgyvendinti bendrą ES reglamentą dėl trečiųjų šalių investicijų peržiūros sistemos, taip apsaugant strateginės svarbos ES infrastruktūrą ir technologijas, neretai suteikiančias ES pramonei konkurencinį pranašumą;
- sukurti abipusiškumo viešuosiuose pirkimuose svertą, kuris suteiktų galimybę riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų šalims, kurios pačios neatveria šios rinkos ES kompanijoms.
Instituciniai klausimai. Horizontali, integruota pramonės politika
- LPK mano, jog svarbu užtikrinti horizontalų ir integruotą požiūrį visose ES bei nacionalinės politikos srityse, stiprinant Europos pramonės konkurencingumą. ES būtina sustiprinti pramonės politikos, bendrosios rinkos politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, skaitmeninimo ir aplinkos politikos sąsajas.
- LPK sveikina Aukšto lygio pramonės 2030 apvalaus stalo įsteigimą, kuris turėtų tapti nuolatine platforma, taip pat rekomenduoja, kad būsimos kadencijos Europos Komisija įsteigtų Pramonės politikos viceprezidento pareigybę.
