KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, pasveikino KTU mokslo, studijų ir verslo centre susirinkusius LPK narius su puikiu vietos prezidiumo posėdžiui pasirinkimu: „Juk KTU ir buvo įkurtas bei vystomas tam, kad pirmiausia atlieptų pramonės ir verslo lūkesčius.”

LPK prezidentas savo įžanginėje kalboje atkreipė dėmesį, į tai, kad artimiausi metai bus esminių struktūrinių pertvarkų laikotarpis – apie tai kalbama ir Mario Draghi pristatytoje ES konkurencingumo ataskaitoje.

„Deja, nors Lietuvos ekonomika auga greičiau nei vidutinė ES ekonomika, susikaupusi mūsų problemų kupra mane asmeniškai verčia labai abejoti šiuo metu skelbiamomis itin optimistinėmis prognozėmis”, – sakė LPK prezidentas.

V. Janulevičius apžvelgė septynias problemines sritis, kuriose LPK vaidmuo ir įsitraukimas, randant geriausius sprendimus, yra labai svarbus. Pirmiausiai – augantis darbo užmokestis, nebeatspindi realios darbo našumo dinamikos. Antra – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas Lietuvoje yra daugiau nei du kartus mažesnis nei ES vidurkis ir net tris kartus mažesnis nei JAV.

Trečia, pasak V. Janulevičiaus, yra tai, kad pasiekėme reikšmingą progresą pereidami prie atsinaujinančios energetikos, tačiau konkurencingų kainų kol kas pasiekti nepavyksta: „Turime judėti greičiau ir veikti sutelktai, rasti bendrą kalbą su savivalda ir maksimaliai investuoti į projektus, kurie ilgainiui atneš mums kuo mažesnę elektros kainą”.

LPK prezidentas taip pat akcentavo darbo rinkos problemas ir būtinybę užtikrinti, kad būtų rengiami kokybiški specialistai, jų pakaktų, jie liktų Lietuvoje.
„Migracijos politika labai svarbi mūsų darbotvarkės dalis, o dabar vykstantis dialogas su valstybės institucijomis – nepakankamas”, – sakė V. Janulevičius.

Taip pat dar kartą pažymėta itin aštri kapitalo prieinamumo problema: „Verslo kreditavimas šiuo metu Lietuvoje yra tragiškas. Norint užtikrinti verslo augimą, būtina gilinti ES kapitalo rinkų integraciją ir gerinti kreditavimo sąlygas verslui. Padėti valstybei, kad ji laiku ir kokybiškai galėtų padėti mums”, – pažymėjo V. Janulevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Teltonikos” atvejis puikiai parodė, jog net didžiausi ir galingiausi iš mūsų yra biurokratų įkaitai. Ir čia tas atvejis, kai mokyti iš ES nereikėtų. Turime žiūrėti į tas šalis, kurios demonstruoja ryžtą mažinti biurokratiją, ir patys žengti tuo keliu.

Galiausiai LPK prezidentas pažymėjo, kad nauji mokesčių pakeitimai, turėtų didelės įtakos Lietuvos verslo aplinkai, todėl ir šiuo klausimu LPK vaidmuo yra ypatingai svarbus.

Posėdžio svečias eurokomisaras A. Kubilius, pristatydamas savo veiklos prioritetus, pažymėjo, kad jo uždavinių sąrašas Europos Komisijoje prasideda nuo vadinamojo white paper – politinio dokumento parengimo. Jame turėtų būti nubrėžtos priemonės, kurios padėtų ES narėms atlaikyti net ekstremaliausią karinę agresiją.

A. Kubilius tarp pagrindinių ir spręstinų problemų įvardijo tai, kad kad gynybos pramonei nėra sukurta vieninga rinka, kad trūksta investicijų.

„Galime turėti daug planų, kaip stiprinsime gynybos pramonę ir pramonę kosmose, bet visi mūsų gražūs norai nebus nieko verti, jei nebus susitvarkyta su gynybai skirtais finansais. Iki šiol Europos Sąjunga gynybai skyrė labai nedaug, nes buvo traktuojama, kad tai yra šalių narių reikalas”, – sakė A. Kubilius.

Pasak eurokomisaro, dabartinėje ES finansinėje perspektyvoje skiriama apie 10 mlrd. eurų ir tai yra tikrai nedideli pinigai. Jis tikisi, kad kitoje finansinėje perspektyvoje bus skirta žymiai daugiau lėšų, tačiau ji pradės veikti tik 2028 metais.

„Labai gerai suprantama, kad laukti iki tų metų yra nedovanotina, ir tai bus viena iš mano atsakomybių – ieškoti būdų ir sutarti tarp ES valstybių, kad gynybai turi būti skiriama arti 500 mlrd. eurų per artimiausius dešimt metų”, – sakė A. Kubilius, paraginęs LPK narius aktyviai dalintis savo siūlymais, kurie galėtų būti atspindėti rengiamame white paper.

Prezidiumo metu buvo pristatytos LPK Komitetų veiklos kryptys, jas galite peržiūrėti čia.