Nors valstybė deklaruoja orientaciją į inovacijų plėtrą, Lietuvoje investicijos į automatizaciją ir robotizuotus įrengimus stagnuoja ir yra vienos mažiausių ES.
Išjudinant procesus lyderystės imasi verslas: Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomai įmonių grupei AB Vakarų laivų gamykla priklausanti UAB „Marine Technology“ ruošiasi analogų jūrinėje pramonėje kol kas neturinčios robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą šiame etape sieks apie 4 mln. Eur, tačiau įmonė čia taško nežada dėti.
Nauja jėga ir kokybė
Įgyvendinant reikšmingą modernizacijos projektą AB Vakarų laivų gamykla grupės įmonė bendradarbiauja su pasauline technologijų lydere ABB, kurios kuriamus robotizacijos sprendimus naudoja „Volvo“, „Lamborgini“, „Ferrari“, “ ir kiti inovacijų flagmanai.
Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Moderniausios įrangos dėka, 4 m skersmens produktas bus suvirinamas per 7 valandas. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250-350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.
„Teikdami visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, į savo veiklos spektrą sėkmingai įtraukiame ir bendradarbiavimą su jūrinės energetikos ekspertais. Esame pelnę solidžią reputaciją dėl savo patikimumo, greičio ir gebėjimo užsakovams pasiūlyti unikalius sprendimus. Naujos robotizuotos gamybos linijos dėka, įgyvendinami projektai bus pakylėti į naują lygmenį – taip ne vien įgysime svarų pranašumą prieš konkurentus, bet ir globaliu mastu auginsime jūrinės Lietuvos pramonės prestižą ir žinomumą“, – kalbėjo AB Vakarų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Priešnuodis rizikoms
Investuodama į robotizaciją AB Vakarų laivų gamykla ir ją valdantis Estijos kapitalo koncernas „BLRT Grupp“ lygiagrečiai siekia spręsti dvi verslui itin aktualias problemas – eliminuojant žmogaus klaidų tikimybę užtikrinti standartizuotą gaminių kokybę ir tikslumą, o taip pat apsidrausti nuo svyravimų darbo rinkoje, kurie galėtų neigiamai paveikti gamybinius pajėgumus.
„Mūsų užsakovai atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams – tai liudija ilgametį įdirbį ir jau užtarnautą pasitikėjimą, tačiau suprantame, kad sustoti jokiu būdu negalima. Aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų dar labiau sustiprinti pozicijas bei atvertų galimybes spurtuoti naujuose projektuose Pietų ir Šiaurės Amerikoje“, – akcentavo „Marine Technology“ direktorius Arūnas Kačinskis.
Ant 4 m diametro ritės suvynioto 1 km ilgio kabelio piniginė išraiška – apie 1 mln. Eur. „Ir vieno, ir kito produkto gamintojai privalo itin glaudžiai bendradarbiauti tam, kad būtų išvengta bet kokių rizikų ir jūrinės energetikos projektų vystytojus jūros keliu pasiekiantis užsakymas būtų nepriekaištingos kokybės“, – pažymi A. Kačinskis.
Sprendimams generuoti – inžinerinis centras
Galutinę produkciją UAB „Marine Technology“ ekspertai prilygina ledkalnio viršūnei ir akcentuoja, kad sėkmės pagrindas yra ištobulinti procesai ir inovatyvios technologijos. „Siekiant generuoti aukštą pridėtinę vertę, įmonės viduje esame įkūrę savo inžinerinį centrą, kurio dėmesio centre yra tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Be šių dalykų neįmanomas visavertis augimas“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė jau šiandien prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje. „Tinkamu laiku, su reikiama technologine baze bei kompetencijomis – vertindami šių faktorių visumą brėžiame ambicingą ateities viziją, kuri ir toliau augins mūsų komandą ir užsakymų spektrą toli už Lietuvos ribų“, – „Marine Technology“ vadovas neslepia, jog aktyviai žvalgomos padalinių užsienyje atidarymo galimybės.
Technologinis masalas talentams
Nors vis garsiau pasigirsta tarptautinių ekspertų balsai, kad savo procesų nerobotizavusios gamyklos jau 10 metų eigoje žlugs, vis dar gajūs būgštavimai apie darbuotojus neva išstumsiančius robotus ir ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtus socialinius bei ekonominius lūžius.
Šiandien itin trūkstant suvirintojų, robotas, kuris gali atlikti visos specialistų komandos darbą greičiau, o neretai ir tiksliau, yra didelė pagalba pramonei. Visgi žmonės, kurie valdytų automatizuotus įrengimus, yra labai svarbi dedamoji. Anot „Marine Technology“ projektų valdymo departamento vadovo dr. Manto Atučio, nėra abejonių, kad darbuotojų poreikis nemažės, tačiau šiandienos gamybininkai transformuosis į procesų operatorius. „Užduotys robotams ir jų programavimas, darbas su jau pagamintais komponentais – visam tam reikės žmonių. Užuot bauginę, pokyčiai gamyboje turėtų signalizuoti apie geras profesinio tobulėjimo perspektyvas, nišas kūrybiškumui skleistis. Šiandien gi pastebime, kad nors suvirintojo darbas yra vertinamas ir gerai apmokamas, jaunimą gan sunku įtikinti rinktis šią profesiją. Tuo tarpu atvėrę duris į robotų pasaulį, matome, kaip talentų akys išsyk užsidega“, – dalijosi įžvalgomis dr. M. Atutis.
Šuolis į aukštesnes kompetencijas
Dalis „Marine Technology“ komandos jau žengia robotizacijos brėžiama persiorientavimo kryptimi ir kelia kvalifikaciją specializuotuose ABB mokymuose, kurie įgalins dirbti su pažangia įranga. Planuojama, kad šis procesas išliks tęstinis.
Robotizuota suvirinimo linija vertingą technologinių treniruočių aikštelę suteiks ir jauniems mokslininkams. Podoktarantūros stažuotojams Klaipėdoje bus sudarytos sąlygos šią įrangą pasitelkti savo moksliniams darbams ir inovacijų kūrimui. Tikimasi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas suteiks postūmį tiek Robotikos centrą bei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus siekiančiam auginti Klaipėdos universitetui, tiek pramonei, kuri gaus naujų įžvalgų ir praktinių gairių procesų tobulinimui.
Ambicingas ateities scenarijus
Anot pašnekovo, rudenį viename „Marine Technology“ cechų pradėsianti veikti robotizuota linija savo veikimo galimybėmis ir amplitude pranoks panašius įrenginius naudojamus, pavyzdžiui, baldų pramonėje: „Specialiai mūsų poreikiams adaptuotų įrengimų gamyba pačiai robotizacijos milžinei ABB tapo postūmiu dar labiau patobulinti savo ir taip aukšto kalibro technologinius sprendimus. Iki šiol ABB nebuvo gaminę suvirinimo robotų, pritaikytų dirbti su mūsų produktų masteliais “.
Arūno Kačinskio nuomone, kitas žingsnis plėtojant industrinių ričių gamybos robotizaciją greičiausiai būtų nukreiptas į šių konstrukcijų dažymo procesą. Tokiu būdu būtų taupomas laikas, itin efektyviai panaudojamos medžiagos bei energijos resursai.
PAPILDOMA INFORMACIJA:
- Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su BVP yra vienas mažiausių ES ir nesiekia 8 proc.
- Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 proc. įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.
LINPRA KOMENTARAS:
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebi, kad Lietuva investuoja į pramoninius robotus, nors ir nepakankamai sparčiai – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, o 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.
„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“.
Pasak D. Lasionio, verslas jau supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą, tačiau kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos finansinių paskatos instrumentų labai trūksta.
„Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – reziumuoja D. Lasionis.
VIZUALIZACIJOS:
Robotizuoto lakštinio ir profilinio plieno jūrinių įrenginių konstrukcijų gamybos koncepcija VLG grupės įmonėje „Marine Technology“ Klaipėdoje.
2024-02-08
Jolanta Toliušytė
VLG Komunikacijos departamento vadovė
Jurga Petraitė
VLG Komunikacijos projektų vadovė
