XIX a. buvo Klaipėdos jūrinių burlaivių statybos klestėjimo ir žlugimo amžius. 1846-1848 m. laikotarpiu buvo pastatyti 26, 1855-1866 m. – 49 laivai. Klaipėdos laivų statytojai, kurių įmonės telkėsi prie Danės, statė daugiausiai tristiebius barkus, retkarčiais brigus ir škunas.
Žymiausias ir jūrininkų labiausiai vertinamas Klaipėdos laivų statytojas buvo B. Pyperis (Behrend Pieper) iš viso pastatęs 144 laivus. Iš 76 žinomų jo jūrinių burlaivių 62 buvo barkai, 12-brigai. Kai 1858 m. jis nuleido į vandenį savo 100 laivą, mieste buvo didelė šventė.
1876 m. laivų statybos meistras L. Egertas (Eggert) pastatė paskutinį jūrinį burlaivį, atėjo garlaivių era.
1875 m. marių pakrantėje, šalia Danės žiočių, finansiškai parėmus Hamburgo laivų dailidėms, pradėjo veikti Klaipėdos laivų dailidžių įkurta statykla. Vertėsi burlaivių ir nedidelių garlaivių remontu, mažų žvejybinių kuterių statyba. Ši produkcija pelnė sidabro medalius Karaliaučiaus (1895) ir Berlyno ( 1986) amatų parodose. XIX a. 9- jame dešimtmetyje reikalai klostėsi taip gerai, kad klaipėdiečiai laivų dailidės sugebėjo grąžinti skola Hamburgo kolegoms ir tapo visateisiais statyklos savininkais, įkurdami Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinę bendrovę. (Memeler Shiffszimmerergenossenschaft, E.G.m.u.H.) 1889-1894 m. bendrovės meistrai pastatė 15 tokių kuterių. XIX a. paskutiniais dešimtmečiais Klaipėdoje buvo statomi nedideli ratiniai ir sraigtiniai garlaiviai – uosto buksyrai – vilkikai, upiniai krovininiai – keleiviniai laivai. Juos statė L. Egertas bei (nuo 1887 m.) abu Klaipėdos mašinų fabrikai. Vienam iš jų – „Kroll ir Eulert” (Maschinen-Schiffbau, Giesserei und Kesselschmiede Kroll und Eulert) mažų garlaivių statyba amžiaus pabaigoje tapo pagrindiniu verslu. 1898 m. įmonė pastatė savo didžiausius laivus – du metalinio korpuso 207 tonų talpos krovininius garlaivius. 1893 – 1899 m.”Kroll & Eulert” nuleido į vandenį apie 40 įvairios paskirties laivų (19 sraigtinių ir 5 ratinius garlaivius, 6 transporto laivus Vokietijos kariniam laivynui, 5 garinius barkasus. Mažesnis fabrikas tuo laikotarpiu pastatė 5 vilkikus. Jis 1897 m. pakeitė savininkus, ėmė vadintis „Klaipėdos laivų statykla ir mašinų fabrikas R. Šnaideris ir Ko” (Memeler Schiffswerft und Maschinenfabrik R.Schneider & Co) ir ėmė plėsti gamybinius pajėgumus. 1900-1901 m. abi statyklos – fabrikai drauge pastatė 10 garlaivių ir 3 dideles geležines baržas. 1904 m. nebeliko firmos „Kroll ir Eulert”, o „R. Šnaideris ir Ko” 1905-1906 m.pastatė keletą vilkikų, porą krovininių baržų, nedidelį specialios paskirties garlaivį, 1908 m.- keturis mažus sraigtinius garlaivius, 1909-1911 m.- tris nedidelius garlaivius.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Klaipėdos laivų dailidžių statyklos įrengimus nupirko iš Vėluvos kilęs laivų statybos inžinierius Paulius Lindenau, kuris galutinai 1918 m. perėmė šios statyklos teritoriją, o 1919 m. įkūrė laivų statyklą, pavadintą „Klaipėdos laivų statykla Lindenau & Cie. geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla” (Schiffswerft Memel Lindenau & Cie., Eizen- und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei” 1920 m. buvo pastatyta liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo halė, laivų statybos halė ir kiti įrengimai. Klientams statykla siūlė jūrinius krovininius garlaivius, burlaivius, žvejybos garlaivius ir motorlaivius, upių ratinius ir sraigtinius garlaivius. Pirmais veiklos metais pajamos buvo gautos iš laivų remonto – buvo suremontuotos škunos „Else” ir „Alma”, ratinis garlaivis „Beethoven”, keletas mažesnių laivų.
1922 m. rudenį Hamburgo laivininkystės bendrovės HAPAG užsakymu Lindenau laivų statykla pastatė pirmąjį Klaipėdoje tikrą geležinį jūrinį laivą – krovininį garlaivį „CATTARO” (1424 BRT). Šio laivo istorija ilga, net 30 metų. Laivo pavadinimai, savininkai ir registracijos šalys ir uostai keitėsi: „Cattaro” – Vokietija, „Finkenau” – Vokietija, „Levensau” – Vokietija, „Empire Convoy” – Didžioji Britanija, „Greberg” – Nyderlandai, „Frontier” – Pietų Afrika. 1940 m. gegužę Baltijos jūroje užplaukė ant minos bet išgyveno. 1952 m. „Frontier” Pietų Afrikoje, Ncera River upės žiotyse, užplaukė ant seklumos, perlūžo ir baigė savo gyvenimą.
Pirmąjį Lietuvos valdymo Klaipėdos krašte dešimtmetį dėl blogos tarptautinės konjunktūros didžioji dalis laivų buvo pastatyta Klaipėdos magistrato, krašto valdžios ir Lietuvos vyriausybės užsakymais. Magistrato užsakymu 1927 m. pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis keltas „Klaipėdos miestas” (Stadt Memel, 97 BRT, 150AG mašina) pirmąkart įgalinęs susisiekimą su Kuršių Nerija žiemos metu. Klaipėdos krašto ir miesto valdžios įsteigtos „Klaipėdos garlaivių laivininkystės bendrovės” užsakymu 1928 m. buvo pastatytas dviejų sraigtų kurortinis keleivinis laivas „Kuršių marios” (352 BRT, 1000 keleivių, du bendros 560 AG varikliai). 1933 m. Klaipėdos miesto užsakymu pastatytas motorlaivis keltas „Smiltynė” (183 BRT, 250AG) turėjęs po sraigtą abiejuose paskuigaliuose. Lietuvos valdžios užsakymu pastatytas ledlaužis – gelbėjimo laivas „Perkūnas” ( 169 BRT, 250AG) 1932 m. Lietuvos kariuomenei pastatyti 4 dvigubi pionierių pantonai, o Lietuvos muitinei – kateriai „Žaibas”, „Aitvaras”, „Šaulys” ir „Partizanas”.
Nuo 4-ojo dešimtmečio vidurio tarptautinėje rinkoje išaugus naujų laivų paslaugai, P. Lindenau išplėtė statyklos įrangą: 1937-1938 m. įrengtas didelis naujų laivų statybos elingas su 60 T keliamosios galios ožiniu kranu, įsigytas 2600 T keliamosios galios plaukiojantis dokas, įmonė tapo pajėgi statyti iki 5000 T talpos jūrinius laivus. 1935 m.TSRS „Eksportles” organizacijai pastatyti du jūriniai buksyrai (111BRT, 450 AG). Vienas iš jų „Purga”, baigė savo gyvenimą 1968 m. Archangelske. 1936 m. pastatytas keleivinis laivas „Admiral” (415BRT), 1937 m. keltas „Nehrung”.
1938 – 1939 m. Lindenau statykla pastatė didžiausią savo laivą Klaipėdoje – HAPAG bendrovei skirtą 2947 BRT talpos keleivinį laivą „HELGOLAND” (2000 keleivių, 17 mazgų greitis).
Instaliuota moderni Voith – Schnaider elektra varoma iriamoji sistema. Statybos kaina siekė 4 mln. litų. Deja, laivas dirbo neilgai – 1946 m. sudegė prie Cuxhafeno.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijos karinio laivyno užsakymu pradėjo statyti minų tralerius. Personalas smarkiai išaugo (1939 m. joje dirbo 600 žmonių, 1944 – 900 žmonių tame tarpe ir karo belaisviai). Pastatyti 3 M1 klasės minų traleriai M131, M132, M133 (685t, ilgis 68 m., plotis 8,5 m., 18,3 mazgų) ir 6 M261 klasės minų traleriai M291, M292, M293, M294, M295, M296 (543t,ilgis 62,3 m., plotis 8,9m. 17,2 mazgai) Ilgiausiai išgyveno M295 – po karo atiteko Lenkijai – perstatytas į keleivinį laivą „Pana Wodna” dar 1970 priklausė Gdansko narų klubui, gal ir dabar stovi Gdanske.
1944 m. frontui artėjant prie Klaipėdos, Lindenau statykla susikrovė geriausią įranga į didyjį doką, „pasikinkė” buksyrą ir evakavosi į Gotenhafeną (Gdynią) o vėliau į Kylį. Jau 1947 m. Lindenau statykla pradėjo dirbti Kylyje-Friedrichsorte. 1952 m. pastatytas pirmas laivas. Statyklai vadovavo tas pats Paulius Lindenau. Statyklos logotipe – Klaipėdos herbo elementai. Deja, jo anūkas Dirk Lindenau, 2012 paskelbė įmonės bankrotą. Laivų statyklą perėmė Privinwest investitoriai.
Literatūra:
Žukas, Julius Klaipėdos verslas ir pramonė iki 1945.
Demereckas, Kęstutis Klaipėdos vaizdų albumas
Wikipedia, SS Frontier
www.wermacht-history.com/kriegsmarine/
Parengė Viktoras Čepys
